Asociacija „Demetra“: socialinė pagalba ŽIV pacientams ir jų artimiesiems

Vilniuje veikianti ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų organizacija, geriau žinoma kaip „Demetra“, jau daugiau nei 20 metų įgyvendina profilaktikos projektus, teikia konsultacijas bei ŽIV testavimo paslaugas. Asociacijoje dirbanti slaugytoja Veronika Juvačiova pasakoja, kad visuomenė per mažai žino, su kokiais iššūkiais ir stigmomis tenka susidurti ŽIV sergantiems asmenims bei jų artimiesiems, o tokios įstaigos kaip „Demetra“ suteikia užuovėją ir visišką anonimiškumą. 

Asociacija šiais metais jau atliko daugiau nei 5,8 tūkst. ŽIV testų ir iki metų pabaigos planuoja ištirti dar daugiau nei 16 tūkst. asmenų. Veronika pasakoja, kad šiuo metu tiriasi daugiau žmonių nei prieš keletą metų, kada šalį ir visą pasaulį užklupo COVID-19 pandemija. Anot jos, atlaisvinus karantino suvaržymus, žmonės ėmė mažiau bijoti naudotis organizacijos paslaugomis, dažniau testuojasi, tad ir diagnozuotų pacientų skaičius išaugo. 

„Vėl vykstame į įvairius renginius, festivalius, universitetus, net į naktinius klubus – ten atliekame greituosius ŽIV testus. Gerai tai, kad nemažai žmonių jau iš anksčiau žino pagrindinius užsikrėtimo ŽIV būdus, tad sąmoningai patys profilaktiškai ateina pasitikrinti. Žinoma, yra ir tokių, kurie vengia, bijo sulaukti teigiamo testo rezultato, neturi laiko. Tačiau stengiamės juos įkalbinti, nes net jei ir testas bus teigiamas – anksčiau sužinojus rezultatą, galima sumažinti riziką tolimesniam viruso platinimui bei užkirsti kelią ŽIV progresavimui“, – sako slaugytoja.

Užsikrėtusieji turi daug baimių

Veronika atskleidžia, kad, visgi, gavus teigiamą testo rezultatą, tenka pamatyti ir ašarų, ir baimės, ir atmetimo reakcijų, kada žmogus neigia sergąs ir paprasčiausiai išeina. Anot „Demetros“ slaugytojos, būna ir tokių atvejų, kai žmonės nepatikimuose šaltiniuose internete perskaito galimus ŽIV simptomus ir įtikina save, kad serga. Ji sako, kad pasitikrinti visuomet yra verta, tačiau nereikėtų tikėti visa internete skelbiama informacija, arba bent jau nuodugniai ją patikrinti. Pravarčiausia – konsultuotis su specialistais.

Slaugytoja įvardija, kad dalį žmonių, kurie yra užsikrėtę ŽIV ir vartoja švirkščiamąsias narkotines medžiagas, kankina baimė prarasti draugus, šeimą, būti sulaikytiems policijos. Jų kasdienybė yra tarsi bėgimas, priverčiantis nuolat ieškoti pinigų, kad būtų galima įsigyti narkotinių medžiagų.

„Žmonėms ypač svarbu, kad mūsų teikiamos paslaugos iš tiesų yra visiškai anoniminės. Šioje srityje yra atvejų, kada asmenys dėl savo diagnozės patiria psichologinį smurtą. Būna, kad asmuo bijo, jog apie diagnozę nesužinotų net  šeimos gydytoja, nes baisu, kad  ji kam nors pasakys, ir  informacija  greitai pasklis. Tada žmogui atsirastų tokių nepatogumų ir sunkumų,  kad tektų keisti gyvenamąją vietą, darbą. Stigma vis dar didelė, bet ypač – vidinė“, – aiškina slaugytoja ir pakartoja, kad visa lankytojų informacija yra konfidenciali. Net jei į asociaciją kreiptųsi ŽIV sergančio žmogaus artimieji – jiems informacija nebus atskleidžiama, nebent kartu atvyktų pats sergantysis ir būtų gautas jo sutikimas atskleisti jo statusą.

Padės susitvarkyti su kliūtimis gydymui gauti

Veronika pasakoja, jog jeigu į asociaciją kreipiasi žmogus ir jam greituoju testu nustatoma ŽIV infekcija, jis palydimas į laboratoriją, kur atliekamas papildomas kraujo tyrimas,  patvirtinantis diagnozę. Jei žmogus gauna patvirtinamąjį rezultatą, jis kviečiamas konsultacijai ir registruojamas pas gydytoją infektologą.Susisiekti su gydytojais ir susitarti dėl vizito nėra sudėtinga. Jei žmogus neturi asmens tapatybę įrodančių dokumentų, jie nemokamai sutvarkomi, taip pat padedama su kitomis socialinėmis problemomis, kaip ir su „užimtumo tarnybos“ ar kitomis.

„Mūsų pareiga yra nuraminti ir pagelbėti kiek įmanoma, padėti spręsti psichosocialines problemas, pašalinti barjerus, trukdančius spręsti sveikatos problemas. Pagal galimybes pandemijos metu teikėme net maisto paketus – kuo galime, tuo padedame. Organizuojame ir psichologo paslaugas, mat sužinojus apie diagnozę, gali kilti įvairių minčių, ne tik pačiam asmeniui, bet ir  artimiesiems gali būti sunku priimti žinią. Tiems, kurie vartoja švirščiamąsias narkotines medžiagas, teikiame naujus švirkštus tam, kad būtų sumažintas infekcijos plitimas, o žmonėms, teikiantiems intymias paslaugas už pinigus – lytinių santykių apsaugos priemones. Į mus kreipiasi žmonės iš visos Lietuvos, nes atvykusiems į tikslines gydytojo infektologo konsultacijas apmokame ir kelionių išlaidas“, – pabrėžia „Demetros“ slaugytoja. 

Anot slaugytojos, svarbu suprasti, kad šiandien ŽIV nėra mirties nuosprendis – su šiuo virusu galima gyventi kokybišką gyvenimą. Jei pacientas gydosi – jo imuninė būklė nuolat stebima. Vaistai virusą nuslopina iki neaptinkamo lygio kraujyje, atstato imunitetą ir asmuo nebegali užkrėsti savo lytinio partnerio  Šiandien ŽIV tėra lėtinė liga, sėkmingai gydoma vaistais.