Apie ŽIV

ŽIV – tai žmogaus imunodeficito virusas

ŽIV – tai žmogaus imunodeficito virusas

ŽIV yra įgyto imunodeficito sindromo (AIDS) priežastis

ŽIV yra įgyto imunodeficito sindromo (AIDS) priežastis

Užsikrėtus ŽIV, sukėlėjai organizme išlieka visą gyvenimą

Užsikrėtus ŽIV, sukėlėjai organizme išlieka visą gyvenimą

Laiku pradėjus veiksmingą gydymą, vidutinė užsikrėtusiųjų ŽIV gyvenimo trukmė šiuo metu tokia pati, kaip ir neinfekuotų ŽIV asmenų

Laiku pradėjus veiksmingą gydymą, vidutinė užsikrėtusiųjų ŽIV gyvenimo trukmė šiuo metu tokia pati, kaip ir neinfekuotų ŽIV asmenų

Kaip veikia ŽIV?

Patekęs į žmogaus organizmą ŽIV silpnina imuninę sistemą naikindamas baltuosius kraujo kūnelius - vadinamuosius T-limfocitus (arba T-ląsteles). Limfocitai yra pagrindinės specifinio imuninio atsako ląstelės. Jie vieninteliai gali specifiškai atpažinti ir atskirti įvairias svetimas medžiagas. T-limfocitai lemia organizmo imuninio atsako įvairovę, specifiškumą, atmintį. Limfocitai nuolat cirkuliuoja kraujyje ir limfoje, migruoja į audinius ir limfinius organus. T-limfocitai savo apvalkalėlyje turi receptorių (CD4), kurie atpažįsta į organizmą patekusius mikroorganizmus (pvz. žmogaus imunodeficito virusą). CD4 receptorius turintys limfocitai dar vadinami CD4 ląstelėmis (arba T-ląstelėmis pagalbininkėmis).

Kaip vystosi ŽIV?

ŽIV infekcija vystosi trimis etapais, ypač jei nėra taikomas gydymas:

MSD Kā HIV attīstās 1640x785px LT

Etapai

Ūminė infekcija

Užsikrėtus ŽIV, daliai infekuotųjų (40–90 proc.) netrukus gali pasireikšti į gripą panašių simptomų, trunkančių keletą savaičių. Šioje ankstyvojoje ligos stadijoje dažni požymiai būna:
Daugiau Daugiau informacijos

Lėtinė infekcija

Po ūminės infekcijos stadijos seka lėtinės infekcijos fazė. Dažniausiai ji trunka daugelį metų ir pasižymi klinikiniu latentiškumu. Tai reiškia, kad dažniausiai neišryškėja jokie ligos simptomai.
Daugiau Daugiau informacijos

AIDS stadija

AIDS – tai vėlyva ŽIV ligos stadija. AIDS stadijoje imuninė sistema jau yra stipriai pažeista -  to priežastis yra labai sumažėjęs  CD4 ląstelių skaičius kraujyje. AIDS - nustatomas, kai ŽIV užsikrėtusiam asmeniui diagnozuojama  viena iš AIDS indikacinių ligų.  
Daugiau Daugiau informacijos

Kaip plinta ŽIV?

Infekcija perduodama per kraują arba per kitus infekuotus organizmo skysčius (pvz. spermą, makšties išskyras, žarnos gleivinės skystinę plėvelę, motinos pieną) ir į organizmą patenka per atviras žaizdas, uždegiminius odos plotus arba gleivines.

Dažniausiai ŽIV perduodamas:

Pavojaus užsikrėsti nėra:

Kaip užkirsti kelią ŽIV plitimui?

ŽIV diagnostika

Naujausi ŽIV testai (4 kartos¹ ELISA testai) aptinka tiek antikūnus, kuriuos organizmas išskyrė kovoti su žmogaus imunodeficito virusais, tiek būdingą viruso sudedamąją dalį – p24 antigeną. Specifiniai antikūnai užsikrėtus ŽIV vidutiniškai aptinkami po 22 dienų, o viruso antigenai jau po 16–18 dienų. Maždaug prieš penkias dienas iki pirmą kartą pasirodant ŽIV antikūnams kraujyje gali būti aptinkamas p24 antigenas. Taigi, testuojant tokiu metodu, ŽIV infekciją galima atpažinti maždaug penkiomis dienomis anksčiau nei įprastais, vien tik antikūnus nustatančiais testais. Jei naudojami 4 kartos viruso nustatymo testai, be antikūnų, aptinkantys ir ŽIV antigenus, galima gauti patikimą įrodymą paprastai jau vėliausiai po 6 savaičių.

¹ELISA (angl. Enzyme Linked Immunosorbent Assay, su fermentais susijęs imunosorbento tyrimas). Tyrimo metodas, kurio metu per antigenų ir antikūnų reakciją galima aptikti baltymines medžiagas, pvz. viruso proteinus arba specifinius viruso antikūnus.

Teigiamas ŽIV testo rezultatas = infekuotas

ELISA testas yra labai jautrus. Tai reiškia, kad jei kraujyje yra ŽIV antikūnų, jie aptinkami. Tačiau kartais testo rezultatai gali būti klaidingi. Todėl visos teigiamos reakcijos yra papildomai tiriamos, atliekant labai specifinį patvirtinimo testą (vadinamąjį imunobloto tyrimą). Imunoblotas yra tikslesnis antikūnų testavimo metodas ir patvirtina arba paneigia ELISA testo rezultatą. Tik tuomet, jei po teigiamo ELISA testo rezultato imunobloto tyrimo rezultatas taip pat vienareikšmiškai yra teigiamas, patvirtinama, kad asmuo užsikrėtęs ŽIV. Jei imunobloto tyrimo rezultatas kelia abejonių, gali būti atliekamas dar ir ŽIV PGR (polimerazės grandininės reakcijos, angl. Polymerase Chain Reaction) tyrimas.

Greitesnis ŽIV diagnozavimas atliekant PGR analizę

Jei įtariama ŽIV infekcija, yra galimybė skubiai virusus kraujyje aptikti atliekant ŽIV PGR tyrimą. Šis labai jautrus metodas tiesiogiai aptinka viruso genetinę informaciją. Tiriant tokiu būdu, daugeliu atvejų infekcija gali būti aptinkama vidutiniškai jau antrą savaitę po galimo užsikrėtimo. Tačiau, jei testo rezultatas yra neigiamas, tai tik reiškia, kad kraujyje (dar) neaptinkama virusų. Patikimai atmesti ŽIV infekciją galima vėliausiai po 6 savaičių, tinkamai atlikus testo procedūrą. 

Tiesioginis viruso aptikimas terapijai įvertinti

ŽIV PGR tyrimas yra kiekybinis metodas, leidžiantis daryti išvadas pagal kraujyje esančio viruso kiekį. Jis visų pirma tarnauja pasirinktai terapijai įvertinti, nes šiuo metodu galima patikrinti, ar pasirinkta terapija sėkmingai stabdo viruso dauginimąsi.

ŽIV testavimo vietos

Jei norite pasitikrinti savarankiškai, greitąjį ŽIV testą įsigyti galite bet kurioje vaistinėje.

Nemokamas ŽIV testavimas atliekamas:
Demetra
Asociacija "Demetra"
Kauno g. 6, Vilnius
Tel. +37068710655
I – IV 09:00 – 17:00, V 09:00 – 16:00

Checkpoint ŽIV prevencijos centras
Kauno g. 3A 102 ir 105 kab., Vilnius
Tel. +37060880534
I, III 16.00 – 19.30 val.

Rigra
Paramos fondas "RIGRA"
Partizanų g. 5, Kaunas
tel. 868717462
el. p. fondas.rigra@gmail.com

ŽIV testavimo grafikas: https://rigra.lt/ziv-testavimas

ŽIV gydymas

Kaip veikia ŽIV terapija?

ŽIV infekcijai gydyti šiandien vartojama daugybė medikamentų, vadinamųjų antiretrovirusinių vaistų. Jie blokuoja viruso dauginimąsi. Tačiau tai pavyksta pasiekti tik derinant kelis vaistus iš įvairių terapinių klasių, t. y. turinčių skirtingus veikimo principus. Vieno medikamento neužtektų, kadangi, dauginantis ŽIV, dėl didelio mutacijų procento susidaro daug skirtingų viruso variantų. Tarp jų visuomet yra keletas, kurie yra atsparūs vienam ar keliems tam tikros medžiagų klasės vaistams. Todėl yra labai svarbu medikamentus vartoti reguliariai, nes tik tuomet užtikrinamas nuolatinis viruso dauginimosi blokavimas. Veikliųjų medžiagų derinys, vadinamoji antiretrovirusinė terapija (ART), efektyviai stabdo viruso dauginimąsi. Dėl to ŽIV užsikrėtusio asmens gyvenimas gali labai pailgėti, o gyvenimo kokybė – pagerėti. Tačiau visiškai išgydyti neįmanoma. Iki šiol nepavyksta ŽIV pašalinti iš organizmo. Siekiant užkirsti kelią progresuojančiam imuninės sistemos pažeidimui, dėl kurio gali atsirasti gyvybei pavojingų infekcijų, būtina visą gyvenimą vartoti medikamentus, sukurtus remiantis naujausiais medicinos išradimais. Su šia sąlyga, jei laikomasi sveiko gyvenimo būdo, infekuotųjų ŽIV gyvenimo trukmė beveik prilygsta įprastai gyvenimo trukmei.

Veikliųjų medžiagų klasės

Nukleozidiniai ir nukleotidiniai atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai (NATIs)

Kad viruso genetinė informacija galėtų būti integruota į žmogaus genetinę informaciją, ląstelėje ji turi būti pakeista iš vienos grandinės RNR į dviejų grandinių DNR. Tam reikalingas ŽIV fermentas atvirkštinė transkriptazė. Atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai užkerta kelią šiam procesui. Nukleozidiniai ir nukleotidiniai atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai įkeliami į ląstelę kaip fiktyvūs, neveiksmingi struktūriniai elementai, nutraukiantys perdavimo procesą.

Nenukleozidiniai atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai (NNATIs)

NNATIs (nenukleozidiniai atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai) taip pat neleidžia perduoti ŽIV genetinės informacijos. Jie tiesiogiai prisijungia prie atvirkštinės transkriptazės ir blokuoja jos fermentinį aktyvumą.

Integrazės inhibitoriai

Integrazės inhibitoriai veikia kitą pagrindinį ŽIV fermentą - integrazę, būtiną ŽIV daugintis žmogaus ląstelėje. Šis fermentas atsakingas už virusų DNR įkėlimą į CD4 ląstelės branduolio DNR. Tik jei tai įvyksta, gali atsirasti naujų viruso kopijų ir virusas gali daugintis. Integrazės blokatoriai blokuoja šį svarbų ŽIV dauginimosi momentą.

Proteazių inhibitoriai

Proteazės inhibitoriai neleidžia susidaryti naujiems veikliems viruso baltymams. Jie blokuoja ŽIV fermentą proteazę. Proteazė vaidina lemiamą vaidmenį viruso gamybos žmogaus ląstelėje pabaigoje: ląstelė pagamina keletą viruso baltymų pakopų. Prieš tai, kad šie struktūriniai elementai galėtų būti sujungti, proteazė turi juos „sukarpyti“, kad jie būtų tinkamo ilgio. Jei vaistas blokuoja viruso proteazę, gyvybingi virusai negali susidaryti.

Įsiskverbimo inhibitoriai (angl. Entry-Inhibitors)

Įsiskverbimo inhibitoriai (įsiskverbimo blokatoriai) trukdo ŽIV patekti į organizmo ląsteles. Tai vyksta pagal du pricipus: yra užimamas paviršinis ląstelės baltymas (receptorius), kurį ŽIV naudoja, norėdamas prisitvirtinti prie ląstelės (CCR5 koreceptorių blokatorius), surišamas paviršinis ŽIV baltymas (glikoproteinas gp41), dėl to virusas negali susilieti su organizmo ląstele (sintezės inhibitoriai).

Veiksminga ŽIV terapija
Ką reiškia veiksminga ŽIV terapija?
ŽIV terapijos tikslas yra stabdyti viruso dauginimąsi, kad imuninė sistema galėtų pailsėti ir kovoti su gyvybei pavojingomis infekcijomis. Ar tai pavyks pasiekti derinant pasirinktus vaistus, galima įvertinti pagal du laboratorinius parametrus:
 · viruso krūvį, t. y. virusų kiekį kraujyje. Viruso kopijų skaičius matuojamas mililitrui kraujo, 
 · T ląstelių-pagalbininkių (CD4 ląstelių) skaičių.

Terapija veikia = virusų neaptinkama
Terapija laikoma sėkminga, kai viruso kiekis sumažėja žemiau aptikimo ribos – 50 virusų/ml kraujo. Šis rodiklis turėtų būti pasiektas po maždaug trijų-keturių mėnesių nuo terapijos pradžios. Kuo didesnis viruso krūvis, tuo didesnė rizika, kad liga progresuos. Viruso krūvis, siekiantis 100 000 kopijų/ml, yra laikomas dideliu.
Mažėjant viruso krūviui, T ląstelių-pagalbininkių kiekis turėtų didėti. Šios imuninės ląstelės atlieka svarbią funkciją valdant paties organizmo gynybą. Normaliomis laikomos vertės – daugiau nei 500 ląstelių mililitre kraujo.

Reguliari kraujo rodiklių patikra
Šie laboratoriniai rodikliai, aptarus su gydančiuoju gydytoju, turi būti reguliariai tikrinami, nes gali būti, kad virusai, net ir taikant terapiją, dauginasi arba viruso krūvis po iš pradžių buvusio sumažėjimo vėl padidėja. Pavyzdžiui, gali būti, kad vaistai nuo ŽIV tapo neveiksmingi, nes virusas tapo atsparus vartotai veikliajai medžiagai. Tokiu atveju terapija turi būti pakeista.

Terapijos pertraukos skatina atsparumą vaistams
Atsparumas gali atsirasti, jei vaisto kiekis organizme yra nepakankamas, pvz. dėl to, kad dažnai buvo pamirštama jį vartoti. Tada virusas gali vėl pasidauginti. Gali susiformuoti viruso variantai, kurių neveikia iki tol vartoti vaistai – vadinamos viruso mutacijos. Tokiu atveju nauji viruso variantai gali nekontroliuojamai daugintis net ir tada, jei veikliosios medžiagos organizme yra pakankamai. Todėl nerekomenduojama nutraukti terapijos. Net jei kraujyje daugiau nebeaptikta virusų, tai nereiškia, kad viruso daugiau nėra. Nematoma forma, t. y. pasislėpęs, virusas organizme gali išgyventi ilgai. Dėl to ŽIV nešiojantys pacientai privalo vartoti vaistus visą laiką.
Toleruojama ŽIV terapija
Antiretrovirusinė ŽIV terapija
Vaistai nuo ŽIV tinkamai veikia tik tuomet, jei vartojami reguliariai ir nurodytu laiku. Vartojant kai kuriuos vaistus, taip pat būtina laikytis mitybos nurodymų. Pavyzdžiui, juos reikia vartoti nevalgius arba valgio metu.
Jei nesilaikoma vartojimo nurodymų, pvz. tabletės vartojamos rečiau, nei būtina, arba per mažomis dozėmis, jos gali neveikti. Jei veikliųjų medžiagų į organizmą patenka per mažai, ŽIV gali vėl pradėti daugintis. Ir ne tik tai – gali išsivystyti atsparumas, taigi, pati ŽIV terapija daugiau nebeveiktų. Todėl pradėjus vartoti vaistus, būtina laikytis gydytojo nurodymų.

Toleruojamos terapijos geriau laikomasi
Pradedantys antiretrovirusinę terapiją turi aiškiai suvokti, kad griežtas nurodymų laikymasis yra raktas į sėkmingą terapiją. Kartą pradėjus, terapijos turėtų būti laikomasi nuolat, tikėtina – visą gyvenimą. Vaistų vartojimo negalima paprastai nutraukti, jei savijauta pagerėjo arba galbūt atsirado šalutinis poveikis.
Šalutinis poveikis arba šalutinio poveikio baimė yra dažna priežastis, dėl kurios pacientai nesilaiko gydytojų nurodymų. Tie, kuriems sudėtinga gerti vaistus reguliariai, turėtų būtinai tai aptarti su savo gydytoju. Kartais būna galimybių pereiti prie kitų, geriau toleruojamų vaistų.
Gerai toleruojama terapija yra svarbi dar ir dėl to, kad vis daugiau ŽIV pacientų sulaukia vyresnio amžiaus, kai jų organai veikia prasčiau dėl kitų ligų arba dėl paties senėjimo. Jei įmanoma, reikėtų išvengti papildomo krūvio, kurį gali sukelti antiretrovirusiniai medikamentai.
Gerai suderinta ŽIV terapija
Vaistų, skirtų kitoms ligms gydyti, suderinimas su ŽIV terapija
Infekuotieji ŽIV dėl gerų terapijos galimybių šiandien gyvena ilgiau nei žmonės, užsikrėtę AIDS pandemijos pradžioje. Dabar jie gali tikėtis, kad jų gyvenimo trukmė bus beveik tokia pati, kaip neinfekuotų žmonių.
Tačiau, žmogui senstant, išryškėja kitos gyvenimo trukmę paveikiančios ligos, vadinamosios lydinčios ligos. Pavyzdžiui, vyresnių nei 60 m. amžiaus ŽIV pacientų trečia pagal dažnumą mirties priežastis yra širdies ir kraujagyslių sistemos ligos. Todėl ŽIV gydymo gairėse gydytojams rekomenduojama visiems ŽIV užsikrėtusiems pacientams reguliariai įsivertinti rizikos veiksnius, tokius kaip rūkymas, aukštas kraujospūdis, antsvoris, lipidų apykaitos sutrikimai ir cukrinis diabetas.
Dėl šios priežasties yra svarbu, kad vaistai, kuriuos reikia vartoti papildomai, būtų gerai toleruojami ir gerai suderinti su ŽIV terapija. Tik taip galima išvengti tarpusavio sąveikų, galinčių neigiamai paveikti gydymą vaistais nuo ŽIV.

ŽIV ir pavojus susirgti širdies infarktu
Antiretrovirusinei terapijai taip pat gali daryti įtaką širdies ir kraujagyslių sistemos rizikos veiksniai. Jei, pvz. yra padidėjęs cholesterolio kiekis ir rekomenduojama lipidų kiekį mažinanti terapija, ŽIV gydymą gali tekti koreguoti. Pirma, gali atsirasti tarpusavio sąveika tarp kai kurių medikamentų nuo ŽIV ir lipidų kiekį mažinančių preparatų. Antra, patys vaistai nuo ŽIV gali sukelti lipidų apykaitos sutrikimą arba jį dar labiau pasunkinti.

ŽIV ir lydinčios ligos
Pasireiškiant kitoms lydinčioms ligoms, tokioms kaip inkstų negalavimai, virusinis hepatitas arba esant sumažėjusiam kaulų tankiui, siekiant išvengti papildomo krūvio jau pažeistiems organams, gali tekti priderinti antiretrovirusinę terapiją.

ŽIV terapijos suderinimas su kitais medikamentais
Vaistai nuo ŽIV gali turėti įtakos vaistų, vartojamų lydinčioms ligoms gydyti, poveikiui arba, atvirkščiai – pastarieji gali sustiprinti arba susilpninti  ŽIV terapijos veikimą. Tai gali būti vartojant antidepresantus, antibiotikus, kraują skystinančius vaistus, kraujospūdį mažinančius vaistus, raminamuosius, vaistus nuo skausmo ir daugelį kitų medžiagų.
Tačiau ne vien receptiniai vaistai gali tarpusavyje sąveikauti su vaistais nuo ŽIV – tokiems gali būti priskiriami net ir vitaminai bei be recepto parduodami medikamentai, pvz. vaistai nuo rėmens arba alergijos. Todėl svarbu ŽIV gydantį gydytoją visuomet informuoti apie tai, kokius papildomai preparatus, be vaistų nuo ŽIV, vartojate.

Straipsniai

Straipsniai  1

Asociacija „Demetra“: socialinė pagalba ŽIV pacientams ir jų artimiesiems

Skaitykite čia
Straipsniai  2

Paramos fondas „RIGRA“ Kaune: socialinė pagalba ŽIV pacientams ir jų artimiesiems

Skaitykite čia

Dažnai užduodami klausimai

Ar ŽIV užsikrėtę žmonės gali sportuoti? Daugiau informacijos
ŽIV ir sportas – puikiai suderinami dalykai! Reguliari fizinė veikla stiprina imuninę bei širdies ir kraujagyslių sistemas, raumenis ir palankiai veikia medžiagų apykaitą.
Ar ŽIV infekuoti žmonės vykdami atostogų turi laikytis ypatingų nurodymų? Daugiau informacijos
Europoje kelionės dažniausiai nekelia problemų. Vykstant į tolimus kraštus, reikia laikytis kai kurių vietinių medicininių, taip pat teisinių reikalavimų. 
Lytinių santykių su ŽIV užsikrėtusiu partneriu metu plyšo prezervatyvas. Ką daryti? Daugiau informacijos
Rizika užsikrėsti yra santykinai maža, jei užsikrėtusiam asmeniui taikoma terapija. Tačiau kai kurios neatidėliotinos priemonės yra prasmingos. 
Ar lankantis baseine ir saunoje kyla didesnė rizika užsikrėsti ŽIV? Daugiau informacijos
Mėgstantys apsilankyti saunose ir baseinuose jokiu būdu neturėtų rūpintis, kad ten užsikrės ŽIV. Užsikrėtusiųjų ŽIV prakaite, ašarose ir seilėse yra per maži viruso kiekiai, kad užkrėstų. Taip pat pavojus nekyla ir naudojantis viešaisiais tualetais!
Ar ŽIV užsikrėtę tėvai turėtų vaikus informuoti apie savo ligą? Daugiau informacijos
Kaip ir kada tėvai pirmą kartą kalbasi apie ŽIV su vaikais, priklauso nuo individualios situacijos. Šiuo atveju svarbus vaidmuo tenka vaiko amžiui ir socialinei aplinkai. 

Dalinkitės socialiniuose tinkluose

youtube.svg instagram.svg facebook.svg twitter.svg